|
aš nematomas jūros vėjas
aš mėnulio ryški šviesa
aš ervė ir bekraštis laikas
aš tik taškas tuštumoje
aš aukčiausiai pakilęs paukštis
aš žemiausia žmogaus aistra
aš jau miręs nors dar negimęs
aš esu ir manęs nėra
aš čia esu ir mūsų čia daug
ir jūs kaip aš
ar bus kitaip jei dingsiu iš čia
ar bus kitaip
tu mane sutinki kas dieną
tu manęs niekada nematai
tu nenori pakeisti nieko
tu svajoji gyvent kitaip
tu klausai ką visi tau sako
tu nebetiki jais visais
tu visai nebemyli nieko
tu taip lauki gal kas ateis
mes kartu ir visi po vieną
mes taip vieniši minioje
ir aplinkui visi mums priešai
mes ir patys jiems priešai čia
mes nematom negirdim nieko
mes tik trokštame likt gyvi
mes dar galim kažką ištarti
bet tie žodžiai mums bus tušti
Rytis iš Mažeikių
|
