|
daugybę dienų aš gyvenu
tarsi sapne
aš laukiu mirties kuri kada nors
ateis pas mane
ir aš nežinau nieko daugiau
tik savo geismus
galvoju kodėl jie taip dažnai
apakina mus
kažkas kasdien vaišina mus sapnais
jų tikslas padaryti mus bukais
jie nori taip įstrigti širdyje
kad nieko nebeliktų galvoje
kažkas mums siunčia vėl mintis blogas
mus nori į aklavietę nuvest
jų tikslas padaryti mus silpnais
kad nieko nebandytume pakeist
turtingi namai sotūs veidai
dalis tų sapnų
man keista kodėl aš ligi šiol
čia gyvenu
pažadink mane jei tu pabudai jau
nes aš vis dar ne
aš vis dar bijau žinoti daugiau
nors tu jau nebe
mes darom ne tai ko norim tikrai
mes bijom kančių
mes esam vergai stambių pinigų
ir įtakingų svečių
instinktų diržai pasmaugė visai
tave ir mane
tas rodo tiktai kad mes visiškai
užmiršom save
Linkėjimai nuo Ryčio iš Mažeikių!
oras@mazeikiai.omnitel.net
|
