|
nei blizgantys daiktai
nei pikti balsai
nei geismu griūtis
neprivers užmerkt
link tiesos akių
ir nebebus žingsnių atgal
aš numečiau visas
šypsenų pinkles
mimikas veidų
nabereikia jų
aš tavim tikiu
ir niekada to nebeslėpsiu
taip aš tave matau
aš tave jaučiu
aš gerai žinau
posūkius minčiu
juk tu dar tenai
kur link nebebus žingsnių atgal
kam kam save žudai
liūdesio kava
pokalbių tyla
muzikoj klaikioj
tu randi save
tavo džiaugsmai tavo nelaimė
jau greit taves neliks
dūmų migloje
saujoj pelenų
ampulėj tuščioj
vyno svaigume
dingsiu ir aš liūdesio jūroj
1988
|
