|
aš pasiklydau tarp veidų
keistai dažytų svetimų
o byrantis smėlis delnuose
ar tai dekoracija ar ne
kodėl popieriniai žiedai tikresni
už tikrus
kodėl nupaišyti veidai gyvesni
už gyvus
tiktai žvakių šviesoje
savo veidą aš randu
kaip uždegti tas šviesas
kurios degtų visada
aš savo paslaptį turiu
aš pasislėpęs tarp žmonių
juk jei atsiversiu kaip lietus
kitų akyse vis tiek tai kaukė bus
mėnulio virpančioj šviesoj
aš jūros ilgesį girdžiu
beribė erdvė mažam kambary
viliojantys toliai paties sukurti
Rytis iš Mažeikių
|
